FIBA pasaulio krepšinio čempionatas: tvarkaraštis, grupės, formatas ir arenos
2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas bus surengtas trijose valstybėse: Japonijoje, Indonezijoje ir Filipinuose. Pirmenybės prasidės rugpjūčio 25 ir baigsis rugsėjo 10 dieną.
FIBA pasaulio čempionate iš viso varžysis 32 valstybių rinktinės iš Azijos (įskaitant Okeaniją), Europos, Amerikos bei Afrikos žemynų, kurios turėjo įveikti atrankos etapą. Iš viso jų vyko šeši – nuo 2021 m. lapkričio iki 2023 m. vasario mėnesio. Dėl vietos dalyvauti Pasaulio taurėje varžėsi 80 nacionalinių rinktinių.
Europos kvalifikaciniame etape (jame dalyvavo Lietuva) iš viso varžėsi 32 valstybės, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje – agresorės Rusija ir Baltarusija buvo pašalintos. Pirmajame etape komandos buvo suskirstytos į 8 grupes po 4 komandas. Per pirmuosius 3 langus susitiko su kitomis trimis grupės rinktinėmis
Trys geriausios kiekvienos grupės komandos pateko į antrąjį Europos atrankos etapą. Ši grupė prisijungė prie kitų trijų komandų ir sudarė kitą grupę. Visos komandos perkelė pirmojo etapo rezultatus, o antrajame etape kiekviena komanda per tris paskutinius langus žaidė rungtynes su trimis kitos grupės komandomis. Iš naujai sudarytų grupių, į 2023 m. FIBA pasaulio krepšinio čempionatą pateko po 3 komandas iš kiekvienos grupės.
Ispanijos rinktinė, kuri FIBA reitinge šiuo metu nusileidžia tik JAV, gins titulą, kurį iškovojo 2019 metais. JAV rinktinė, ankstesniame pasaulio čempionate užėmusi 7-ąją vietą, sieks šešto trofėjaus, kad aplenktų buvusią Jugoslaviją ir turėtų daugiausiai auksinių apdovanojimų sąskaitoje. FIBA pasaulio čempionate ne tik bus nuspręsta, kas taps pasaulio čempionais, bet ir paskirstytos 7 vietos 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Turnyro formato apžvalga
2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas Azijoje, kaip ir 2019 m. vyks trimis etapais: grupių, atkrintamųjų ir finaliniu. Visos 32 komandos buvo suskirstytos į aštuonias grupes po 4 komandas (A-H), kuriose kiekviena grupės komanda tarpusavyje sužais po kartą.
Dvi žemesnias vietas užėmusios komandos pirmajame etape ir nepatekusios į antrąjį turą sužais dvejas klasifikacines rungtynes, kad būtų nustatytos 17-32 vietos.
Geriausios dvi komandos pateks į antrąją etapą ir bus sujungtos su kitos grupės dviem pajėgiausiomis rinktinėmis (I-L grupės) ir tarpusavyje sužais po vieną mačą. Į ketvirtfinalio etapą pateks dvi geriausios I-L grupių komandos. Ketvirtfinalyje pralaimėjusios komandos žais klasifikacines rungtynes, kad nustatytų 5-8 vietas. Atkrintamųjų mačus laimėjusios rinktinės pateks į pusfinalį, o jų laimėtojai – į finalą.
FIBA pasaulio čempionatas: turtinga krepšinio istorija
FIBA pasaulio krepšinio čempionatas, dabar žinomas kaip FIBA Pasaulio taurė, turi turtingą istoriją.
Pirmą kartą FIBA pasaulio čempionatas surengtas 1950 m. Argentinoje, jame dalyvavo 10 nacionalinių komandų. Turnyru siekta sukurti pasaulines krepšinio varžybas, panašias į FIFA pasaulio futbolo čempionatą.
Pirmuosiuose pasaulio čempionatuose JAV tapo dominuojančia jėga. Amerikiečiai laimėjo turnyrą 1950 ir 1954 metais ir išlaikė pranašumą, iškovodama dar kelias pasaulio taures. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija tapo pasaulio krepšinio galiūnėmis. Sovietų Sąjunga laimėjo turnyrą 1967 ir 1974 m., o Jugoslavija – 1970 ir 1978 m.
1994 m. FIBA pasaulio čempionate įvyko reikšmingas pokytis, kai FIBA leido varžytis profesionaliems žaidėjams. Tai paskatino NBA žaidėjų atstovavimą savo šaliai, o Jungtinės Valstijos subūrė pirmąją „Svajonių komandą“ su NBA žvaigždėmis. Tais metais amerikiečių komanda, pavadinta „Svajonių komanda 2“, laimėjo turnyrą, taip pradėdama NBA įtaką pasaulinėje arenoje.
Bėgant metams FIBA pasaulio čempionatas išplėtė savo formatą ir jame dalyvaujančių komandų skaičių. Prie turnyro prisijungė vis daugiau valstybių, o tai parodė pasaulinį krepšinio augimą ir pakėlė varžybų lygį.
Bėgant metams Ispanija tapo stipria varžove net ir JAV, 2006 m. laimėjusi FIBA pasaulio čempionatą, o 2014 m. užėmusi antrąją vietą, o 2019 m. iškovojusi auksą. Kitos šalys, tokios kaip Prancūzija, Australija ir Lietuva, taip pat kelia didelę konkurenciją ir pasiekia reikšmingų laimėjimų.
2014 m. FIBA pakeitė turnyro pavadinimą iš FIBA pasaulio čempionato į FIBA pasaulio krepšinio taurę. Šį pakeitimą lydėjo naujas formatas, įskaitant kvalifikacijos sistemą, pagal kurią nustatoma, kurios komandos dalyvaus turnyre. FIBA pasaulio taurė taip pat yra atrankos į olimpines žaidynes turnyras, kuriame geriausiai pasirodžiusios komandos gauna kelialapius.
H2: 2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas: Lietuva
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė visuomet yra laikoma viena iš favoričių. Tiesa, šį kartą FIBA reitinguojant pasaulio čempionato dalyves, lietuviams atiteko tik 15 vieta. Ją aplenkė tokios valstybės kaip Dominikos Respublika, Italija, Suomija ir Japonija.
Šiais metais, kaip ir, beje, 2010 m., Lietuvos rinktinė itin nukraujavusi. Komandai atsisakė padėti Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas, Lukas Lekavičius, Rokas Giedraitis. Dėl traumų iš rikiuotės iškrito Domantas Sabonis bei Arnas Butkevičius. Tiesa, kandidatų sąraše tikrai bus vienas iš “Baskonia” lyderių Tadas Sedekerskis, žinoma, Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Tomas Dimša ir Rokas Jokubaitis.
Nors lietuviams nusišypsojo sėkmė su grupės etapo burtais, tačiau antrajame etape teks susitikti su JAV bei Graikijos rinktinėmis. Vadinasi, Lietuvos rinktinė privalės nugalėti bent vieną iš šių komandų norint patekti į geriausiųjų aštuntuką ir kovoti dėl olimpinio kelialapio į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
Praeities atskleidimas: Lietuvos krepšinio palikimo tyrinėjimas
Lietuvius ir krepšinį sieja gilus ir aistringas ryšys. Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu gyvena mažiau nei 3 mln. gyventojų, Lietuva nuolat augina talentingus krepšininkus ir pasiekia puikių laimėjimų tarptautinėje arenoje.
Krepšinis jau dešimtmečius yra įsišaknijęs Lietuvos kultūroje. Jis išpopuliarėjo sovietmečiu, kai Lietuvos krepšininkai buvo priversti rungtyniauti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Net ir 1990 m. atgavusi nepriklausomybę, Lietuva tęsė savo krepšinio palikimą.
Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė didelę sėkmę olimpinėse žaidynėse. 1992, 1996 ir 2000 m. lietuviai iškovojo bronzos medalius, pademonstravę savo meistriškumą stiprioje konkurencijoje. Jie nuolat dalyvavo olimpiniame turnyre. Pirmą kartą į olimpines žaidynes nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos rinktinė nepateko tik į 2020 m., kuomet jos buvo rengiamos Tokijuje (dėl pandemijos buvo nukeltos į 2021 m.). Olimpiniame atrankos turnyre lietuviai praleido Luka Dončičiaus vedamą Slovėniją.
Ryškiausia pergalė pasaulio krepšinio čempionate lietuviai pasiekė 2010 m., kuomet į simbolinį žaidėjų penketuką taip pat buvo išrinktas Linas Kleiza.
Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė taip pat pasiekė puikių rezultatų: aukso medalius 1937, 1939 ir 2003 m., taip pat sidabro (2013 ir 2015 m.) ir bronzos (2007 m.) medalius.
Lietuva yra išauginusi daugybę krepšinio legendų, palikusių neišdildomą įtaką šiai sporto šakai. Tokie žaidėjai kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Linas Kleiza, Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ir Jonas Valančiūnas – tai tik keli talentingų sportininkų, puikiai atstovavusių Lietuvai, pavyzdžiai.
2023 m. pasaulio krepšinio čempionato grupės
A grupė (Manila, Filipinai): Angola, Dominikos Respublika, Filipinai, Italija.
Didelių staigmenų šioje grupėje neturėtų įvykti – Italija yra laikoma favorite užimti pirmąją vietą A grupės lentelėje. Italai sukūrė tikrą šou 2022 m. Europos krepšinio čempionate, kuomet aštuntfinalyje parklupdė NBA čempiono ir MVP Nikola Jokičiaus vedamą Serbijos rinktinę. Tiesa, Gianmarco Pozzecco auklėtiniai ketvirtfinalyje nusileido Prancūzijai.
Įnirtinga kova tikrai vyks dėl antrosios vietos A grupėje ir kelialapio į atkrintamąsias. Filipinai yra šio čempionato šeimininkai, todėl tikrai norės pasirodyti prieš savo žiūrovus. Angola kaip ir visada taip pat gali nustebinti.
B grupė (Manila, Filipinai): Pietų Sudanas, Serbija, Kinija, Puerto Rikas.
Ryškia favorite čia be abejonės laikoma Serbija. Nors iki šiol nėra aišku, ar prie Svetislavo Pesičiaus komandos prisijungs N. Jokičius, tačiau serbai visai pasižymėjo charakteriu. Visgi prie komandos turėtų prisijungti Eurolygos žvaigždynas: Vasilije Micičius, Nikola Kaliničius, Vanja Marinkovičius, Nikola Milutinovas.
Vėlgi kaip ir A, taip ir B grupėje kova vyks dėl antrosios pozicijos. Čia aiški favoritė – Kinijos rinktinė, kurios lygis kasmet tik auga. Tiesa, nereikėtų nurašyti ir Puerto Riko, kuris visgi gali nustebinti.
C grupė (Manila, Filipinai): JAV, Graikija, Jordanija, Naujoji Zelandija.
C grupė – viena įdomiausių pasaulio čempionato grupių. Aiškios favoritės – JAV su NBA žvaigždėmis bei Graikija. Tiesa, vis dar lieka klaustukas, ar Milvokio “Bucks” lyderis Giannis Antetokounmpo galės padėti nacionalinei rinktinei. Jeigu graikas iškristų iš rikiuotės – Graikijai tai būti itin didelis praradimas.
Prie komandos neprisijungs ir viena ryškiausių Eurolygos žvaigždžių, “Olympiacos” lyderis Kostas Sloukas. Tiesa, šiais metais FIBA pasaulio taurėje graikams padės natūralizuotas amerikietis Thomas Walkupas. Praretėjus Graikijos nacionalinei rinktinei, koją pakišti jiems galėtų Naujoji Zelandija, kuri visuomet demonstruoja itin fizišką žaidimą.
D grupė (Manila, Filipinai): Lietuva, Egiptas, Juodkalnija, Meksika.
D grupėje kaip ir turėtų būti viskas aišku – Lietuva ir Juodkalnija keliaus į atkrintamąsias. Tiesa, lietuviams šiais metais nepadės daugelis kertinių žaidėjų: Domantas Sabonis, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Lukas Lekavičius, Marius Grigonis bei Rokas Giedraitis. Tiesa, prie komandos prisijungs Jonas Valančiūnas, taip į rinktinę po pertraukos sugrįš Donatas Motiejūnas bei Tadas Sedekerskis, o žaidimui diriguos Rokas Jokubaitis.
E grupė (Okinava, Japonija): Vokietija, Suomija, Australija, Japonija.
Dar viena itin įdomi grupė. Vokietija itin ambicingai žiūri į pasaulio krepšinio taurę. 2022 m. Europos krepšinio čempionate vokiečiai nužygiavo iki pusfinalių ir iškovojo bronzos medalius. Prie komandos turėtų prisijungti Daniel Theisas, Moritzas Wagneris, Franzas Wagneris, Dennisas Schroderis bei Maodo Lo.
Dar viena stipri konkurentė dėl pirmosios vietos grupėje bus Australija, kuri 2019 m. Kinijoje nužygiavo iki pusfinalio ir kovoje dėl bronzos nusileido Prancūzijai. Išplėstiniame kandidatų sąraše puikuojasi Joe Ingleso, Matthew Dellavedovos, Dyson Danielso bei Josho Greeno pavardės.
Suomija taip pat gali mesti iššūkį, jeigu prie komandos prisijungs NBA žvaigždė Lauri Markkanen. Suomiai 2022 m. Senojo žemyno pirmenybėse nukeliavo iki ketvirtfinalio, kur nusileido tik Europos čempionams – ispanams.
F grupė (Okinava, Japonija): Slovėnija, Žaliasis Kyšulys, Sakartvelas, Venesuela.
Buvę Europos čempionai slovėnai į pasaulio čempionatą atvyks su naujomis ambicijomis. Juolab, kad prie jos ir vėl prisijungs Luka Dončičius. Todėl staigmenų neturėtų įvykti ir Slovėnija užims pirmąją vietą F grupėje. Dėl antrosios vietos turėtų būti ramu – Sakartvelas visada pasižymėjo charakteriu, o Žaliojo Kyšulio rinktinės neturėtų gelbėti net Eurolygos čempionas Walteris Tavares.
G grupė (Džakarta, Indonezija): Iranas, Ispanija, Brazilija, Dramblio Kaulo Krantas.
Vėl aiškūs favoritai – 2022 m. Europos karaliai ispanai. Dėl antrosios vietos turėtų pakovoti Brazilija ir Iranas.
H grupė (Džakarta, Indonezija): Kanada, Latvija, Prancūzija, Libanas.
Mirtininkų grupė ir kitaip čia jau nepavadinsi. Jeigu Kanada atsiųs visą savo NBA žvaigždyną, neramiomis nuotaikomis tikrai gyvens latviai ir prancūzai. Žinoma, pastarieji visada nužygiuoja mažiausiai iki pusfinalių kovų. Tiesa, Latvija šį kartą gali mesti nemenką iššūkį, nes prie rinktinės prisijungs Kristaps Porizingis, Davis Bertans, Rolands Šmits.
Pasaulio čempionato favoritai ir žaidėjai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį
JAV: istoriškai buvo dominuojanti jėga tarptautiniame krepšinyje, dažnai turinti NBA superžvaigždžių.
Ispanija: nuolat buvo viena geriausių tarptautinio krepšinio komandų, kurios sudėtyje yra talentingų NBA ir geriausių Eurolygos žaidėjų. Norą prisijungti prie komandos jau pareiškė Ricky Rubio, kuris gali tapti kertiniu žaidėju pasaulio taurėje.
Serbija: turi stiprias krepšinio tradicijas ir yra išauginusi daug patyrusių žaidėjų. Pastaruoju metu jie sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir yra laikomi grėsme bet kuriai komandai. Jeigu prie rinktinės prisijungs Nikola Jokičius, pamatysime ne tik NBA naudingiausio žaidėjo (MVP) žaidimą, bet ir neįtikėtino meistriškumo aukštaūgį, pasižymintį rezultatyviais perdavimais.
Lietuva: ne paslaptis, kad lietuviai kaip ir prancūzai yra didelę grėsmę taip pat keliančios komandos. Šį kartą visų akys kryps į Joną Valančiūną ir Igną Brazdeikį.
Australija: dar vadinama „Boomers”, pastaraisiais metais nuolat tobulėja. Jų gretose vis daugiau NBA žaidėjų, todėl jie turi potencialo įsitvirtinti aukštumoje.
Prancūzija: turi talentingą krepšinio programą, o jos nacionalinė rinktinė pastaruosiuose turnyruose demonstruoja gerus rezultatus. Jų sudėtyje yra patyrusių žaidėjų iš NBA ir Europos.
Slovėnija: vienas vardas – L. Dončičius. Dėl savo išskirtinių įžaidėjo įgūdžių ir krepšinio IQ jis yra žaidėjas, į kurį verta atkreipti dėmesį.
2023 m. pasaulio krepšinio čempionato tvarkaraštis ir arenos
Tvarkaraštis:
2023 m. rugpjūčio 25 – rugsėjo 4 dienomis vyks pirmojo (32 komandos) ir antrojo grupių etapo (16 komandų) kovos.
Rugsėjo 5-6 d. – ketvirtfinalio kovos (8 geriausios komandos iš antrojo grupių etapo);
Rugsėjo 8 d. – pusfinaliai (4 komandos)
Rugsėjo 10 d. – finalas, kova dėl trečiosios vietos
Arenos:
FIBA pasaulio taurė vyks keturiuose miestuose: Filipinuose – Maniloje ir Bulakane, Japonijoje – Okinavoje, Indonezijoje – Džakartoje. Finalas bus žaidžiamas didžiausioje Bulakane esančioje arenoje, kuri talpina 55 tūkst. sirgalių.
Filipinai (Manila, Bulakanas)
A ir B grupės rungtynes žais „Mall of Asia“ (talpina nuo 15 iki 20 tūkst. žiūrovų), C ir D – „Araneta Coliseum“ (15 tūkst.) arenose, kurios įsikūrusios Maniloje.
Ketvirtfinalio kovos persikels vos už 30 km nuo Manilos – į Bulakaną. Čia stovi didžiausia pasaulyje esanti arena – „Philippine Arena“ po uždaru stogu – talpina net 55 tūkst. žiūrovų. Arena buvo atidaryta 2014 metais, o statybos Filipinams atsiėjo net 213 mln. JAV dolerių.
Japonija (Okinava)
E ir F grupės žais Okinavoje, o japonai turės galimybę pamatyti ir L. Dončičių. Arena iš viso talpina 10 tūkst. aistruolių, o atidaryta visai ne per seniausiai – 2020 metais, o statybos kainavo 115 mln. eurų. Tiesa, skirtingai nei įprastai, tokio mąsto renginys vyks ne sostinėje – Tokijuje, o Okinava saloje, kurioje gyvena beveik 1,5 mln. gyventojų.
Indonezija (Džakarta)
G ir H grupės žais Indonezijos sostinėje – Džakartoje. Rungtynės vyks taip pat visiškai naujoje arenoje, kuri talpina kiek daugiau nei 16 tūkst. sirgalių. Arena buvo pradėta statyta 2021 m. gruodžio mėnesį ir baigta statyti dar šiais metais – birželį. Toks sprendimas priimtas, kuomet Džakartai nebuvo leista rengti grupės rungtynių etapų kitose dvejose arenose, kurias turi – jos talpina tik po 7,2 ir 5 tūkst. žmonių.
Kas laukia 2023 m. pasaulio krepšinio čempionate: svarbiausi įvykiai
2023 m. FIBA pasaulio taurės startas bus duotas rugpjūčio 25 dieną. Nuo 2019 m. kaip ir įprasta pasaulio čempionate dalyvaus 32 rinktinės iš visų penkių kontinentų.
Prasidėjus karui Ukrainoje, iš atrankos buvo pašalintos agresorės Rusija ir Baltarusija. Tad šių rinktinių tikrai nepamatysime FIBA turnyruose.
Tai ką žinome dabar apie 2023 m. FIBA pasaulio čempionatą?
Aiškėja, kad pasaulio krepšinio čempionate tikrai neišvysime vienos pagrindinių žvaigždžių – G. Antetokounmpo, taip pat vis dar nežinoma, ar prie Serbijos prisijungs NBA lygos MVP N. Jokičius.
Tiesa, reikia prisiminti, kad pasaulio čempionate taip pat bus dalinami kelialapiai į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, todėl į jas kelialapius užsitikrins po 1 aukščiausią vietą užėmusią Afrikos, Azijos ir Okeanijos rinktinę ir po 2 geriausias Europos bei Amerikos komandas. Prancūzija, kaip olimpinių žaidynių šeimininkė, atrankoje nedalyvauja.
